- ponavimas
- ponãvimas dkt. Põnams ponãvimas, paprastíems žmonė́ms – var̃gas.
.
.
ponavimas — ponãvimas sm. (1) → ponauti 1: Jie mato, kad jau artinasi jų ponavimo galas, ir užtat iš visų spėkų ant mūsų šoka rš. Damulienė įsiutusi už tokį vyro ponavimą, užleidusi sukatas ir pasiuntusi jį pas Abraomą, o dabar laisvai raganaujanti J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
ponystė — 1 ponỹstė sf. (2) 1. PK118 buvimas ponu, ponavimas: Kokia te ponỹstė buvo (menkas ponas)! Ėr. ^ Bajorystė – menka ponystė LMD. Žalnierystė – menka ponystė B. Nu ponystės galiu išsikalbėti, o nu ubagystės ne Plt. Senystė ne ponystė R17. Jaunystė … Dictionary of the Lithuanian Language